Likenai

Smardonės šaltinis

 

GAMTOS PAVELDO OBJEKTAS SMARDONĖS ŠALTINIS

I. Pavadinimas: Smardonės šaltinis

II. Adresas: Panevėžio aps., Biržų rajonas, Pabiržės sen., Pabiržės mstl., Likėnų parkas.

III. Dabartinis apsaugos statusas: hidrogeologinis gamtos paveldo objektas; gamtos paminklas.

IV. Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2002-12-20 (AM įsakymas Nr.652); 2000-03-20 LRV nutarimas Nr.311.

V. Pradinis apsaugos statusas: respublikinės reikšmės hidrogeologinis paminklas

VI. Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1985

VII. Priklausymas saugomai teritorijai: Biržų regioninis parkas, rekreacinė zona.

VIII. Tikslios (LKS - 94) koordinatės: X6229782; Y538627.

IX. Tipas: šaltinis

X. Objekto aprašymas

Debitas             122.6 l/s

Plotis                min. 17 m (2010-11-19  18,3 m)                    

                      Gylis                 1,5 m

                      Mineralizacija  1856,79

        


Smardonės šaltinis trykšta silpnai banguotoje lygumoje iš karstinės įgriuvos. Aukščių skirtumas tarp šaltinio ir vietinės erozijos bazės siekia apie 2 m. Šaltinio absoliutinis aukštis apie 43.5 m. Uolienos, iš kurių teka šaltinis, jų amžius. Kaverningų nuosėdinių uolienų sluoksniai (gipsas, dolomitas, mergelis ir kt.), amžius – viršutinis devonas (D3tt). Šaltinio išeigos sąlygos. Šaltinis yra kylantis (spūdinis), sutelktas, nemigruojantis; srūva iš piltuviškos karstinės įgriuvos (smegduobės), kurios forma šiek tiek ovališka. Per paskutinį dešimtmetį šaltinio duburio skersmuo padidėjo nuo 15 - 17 m. 18-19 m. Nuo akmenimis sutvirtintų krantų, kurių aukštis iki 1.5 m, šaltinio duburys gilėja palaipsniui, o gilumu pasižymi dvi jo sietuvos (viena ypač ryški), siekiančios 1.5-3 m. Duburio dugnas dumblingas ir su akmenimis, kurių (ypač giliau) matosi tik neryškios tamsios atbrailos. Iš karstinės įgriuvos vanduo nuteka per vakarinį jo šoną 4.5-5 m pločio vaga, kurioje aktyvaus srauto (upelio) plotis 3 m, gylis 15 cm, vidutinis tekėjimo greitis 0.27 m/s. Ties karstinės įgriuvos ir šios vagos pradžios riba šaltinio tėkmę sulaiko maždaug 7 m ilgio ir iki 2 m pločio ruože sumesti iki 0.6 m skersmens kristaliniai rieduliai ir dolomito gabalai, todėl, kliūdama už apie 60 cm aukščio akmeninės užtvaros ir prasiverždama plyšiais tarp akmenų, tėkmė čia šniokščia.

Smardonės šaltinis duoda pradžią Smardonės upeliui. Smardonės baseino plotas 42 km², iš kurių 11 km² tenka Požemio upeliui. Vidutinis debitas 242 l/s; max – 1170 l/s  [J.Taminskas, V.Mikulėnas].

Debitas. Matuotas 1989.07.15 pagal ištekančio srauto greitį: D=122.6 l/s arba 1059.3 m³ per parą. Literatūroje yra užfiksuoti šio šaltinio ir kitokie debitai: 540 l/s, 14 l/s. Smardonės šaltinio debitas nėra pastovus, jis didžiausias per pavasarinį polaidį, kai iš karstinės įgriuvos dugno matosi aukštyn besiveržiantys požeminio vandens du verpetai.

Vandens fizinės savybės. Šaltinio vanduo bespalvis, skaidrus, neskanus gerti, turi nemalonų sieros vandenilio (supuvusių kiaušinių) kvapą, kuris, anksčiau, t.y. maždaug prieš 50 metų, buvo stipresnis. 1990.08.16 vandens temperatūra siekė 7,5ºC. Šaltinis neužšąla ir šalčiausiomis žiemomis.

Vandens cheminė sudėtis. Vandens pavyzdžiai paimti 1989.04.19. Cheminių analizių duomenys. Bendra mineralizacija - 1856.79 mg/l. Pagrindiniai komponentai (mg/l): Cl- - 24.82; HCO3- - 366; SO42-- 1020; Na+ - 10.7; K+ - 3.7; Ca2+ - 581.16; Mg2+ - 29.18. Kietumas (mgekv/ l): bendras - 31.43; karbonatinis - 6; pastovus - 25.43. Biogeniniai junginiai (mg/l): NO3- - 4.25; NO2- - 0.05; NH4+ - 0.18; P/PO43- - 0.02; P bendras - 0.05; permanganatinė oksidacija - 5.68. Naftos produktai - pėdsakai. SPAM (detergentai) - 0.005 mg/l. Pesticidai (? - C6H6Cl6 - 0.006 mg/l, DDT, DDD, DDE) - neaptikta. Sunkieji metalai (mg/l): Mn - 0.018; Fe - 0.5; Cu - 0.01; Zn - 0.026; Ni - 0.008; Pb - ? 0.02; Cd, Cr ir Co - neaptikta. Išvada. Smardonės šaltinio vandens cheminė formulė: M 1.86 SO4 94.3 Ca 93 Tai mažai mineralizuotas, labai kietas, pagal cheminę sudėtį sulfato kalcio vanduo. Dujų išskyrimo reiškiniai. Kai kur iš vandens kyla burbuliukai. Plaudamas įvairias organines medžiagas (pūvančias žoles), vanduo išskiria dvokiančias sieros vandenilio dujas. Nuosėdos. Ant skalaujamų patvankos akmenų paviršiaus yra negausus baltas apnašas. Šaltinio režimas. Metų bėgyje kintantis.

XI. Būklė.

Šaltinio panaudojimas - šiuo metu jo vanduo gydymo tikslams neimamas (seniau buvo naudojamas vonioms), nes sanatorija naudoja iš gręžinių tiekiamą mineralinį vandenį. Tai – poilsio zonos objektas. 6 m nuo šaltinio ryšium su Likėnų kurorto 100-mečio jubiliejumi pastatyta tautodailininko Algirdo Butkevičiaus ąžuolinė skulptūra, skirta žymiam mokslininkui Teodorui Grotusui. Šioje skulptūroje išskaptuotas T. Grotaus bareljefas ir užrašas po juo: “Teodoras Grotus. 1787-1822. Pirmasis aprašė Smardonės šaltinius”. 2008 metais Biržų regioninio parko direkcija įrengė informacinį stendą. Šaltinio aplinką pastoviai prižiūri ir tvarko Likėnų reabilitacijos ligoninės kolektyvas. Pakrantėse pastatyti 5 suoliukai. 2012 metais atnaujintas medinis tiltelis per Smardonės upelį. Per paskutinį dešimtmetį šaltinio skersmuo dėl vandens erozijos padidėjo ne mažiau kaip du metrus ir 2010 metais pasiekė mažiausiai 18 m. 2011 m. pavasarį pietiniame šlaite susiformavo didelė išgrauža. Biržų regioninio parko direkcija, panaudojusi iš Respublikinės aplinkos apsaugos rėmimo programos gautas lėšas, paruošė projektą ir akmenų metiniu sutvirtino šaltinio šlaitus. Buvo išretintos apie šaltinį augančios tujos, atnaujinta priėjimo takelio danga.

XII. Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Dėl gausaus plūsimo, karstelėjusio skonio ir išsiskiriančių sieros vandenilio dujų kvapo čionykščiai gyventojai į Smardonės šaltinį atkreipė dėmesį labai seniai, o specifinė smarvė logiškai padiktavo ir atitinkamo vardo parinkimą. Jie nevartojo vandens iš šio šaltinio mėsai, kavai ar arbatai virti, bet naudojo duonai kepti, maudymuisi; vanduo tiko besigydantiems gurkšnoti, mazgotis akis, taip pat tiesiog šaltinyje mirkyti skaudamas rankas, kojas. Apie Smardonės šaltinio, kaip turinčio gydomųjų savybių, panaudojimą bene pirmosios žinios yra iš 1587 m. dokumento, kuris saugomas Centriniame valstybiniame archyve (Vilniuje). Įvairioje literatūroje Smardonės šaltinis minimas ir vėliau, pvz., 1791, 1855, 1882, 1884, 1892, 1894, 1897, 1909 metais. Smardonės šaltinio vandens cheminė sudėtis ir tinkamumas gydymo reikalams buvo tyrinėti daug kartų: 1816 m. – fiziko - chemiko T. Grotaus, 1868 m. - K. Šmidto, 1890 m. - Rygos politechnikos prof. Tomso (Biržų daktaro L.Chodakausko iniciatyva), 1932 m. - Lietuvos Valstybinės chemijos laboratorijos, 1937 m. - Birštono kurorto direktoriaus B. Matulionio iniciatyva, 1938 m. - Vytauto Didžiojo universiteto Cheminės technologijos laboratorijos, 1955 m. - Kurorto valdybos, 1956 m. A. Kondrato ir t.t. L.Chodakauskui paskatinus, Lambrakas buvo išsinuomavęs Likėnų dvarą, pastatęs kelių kambarių viešbutį, medinį trobesį vonioms ir 1890 metais, iškilmingai grojant dūdų orkestrui, buvo atidaręs Smardonės kurortą. Čia L.Chodakauskas per 1890 metų sezoną gydė 168 ligonis, vanduo vonioms buvo šildomas įkaitintais akmenimis. Tačiau 1891 metais sudegus vonių pastatui, gydykla nustojo veikusi. Pasakojama, kad šį pastatą padegęs pats nuomininkas Lambrakas, nes kurorto lankytojų buvę per maža ir viltys pasipelnyti nuėjusios niekais. Gerokai vėliau, pradedant daktaro J. Šliupo su kitais 1920 m. įsteigta ir po metų iširusia bendrove “Lietuvos versmė”, dar ne kartą buvo mėginta atgaivinti Smardonės gydyklą, apsaugoti mineralinius šaltinius nuo užteršimo ir niokojimo. Tačiau tik 1937 metais iš Komiteto nukentėjusiems nuo nederliaus Šiaurės Lietuvos gyventojams šelpti skirtų lėšų buvo pradėta kurorto statyba, o 1938 metų birželio 15 d. atidaryta balneologinė Likėnų gydykla. Kol nebuvo gręžinių, mineralinio vandens buvo semiamasi iš šaltinių, taigi ir iš didžiojo Smardonės šaltinio, naudojant jį vonioms, gydomajam purvui praskiesti gydant gana įvairias ligas.

XIII. Aprašė:

Biržų RP vyr specialistas B.Dagys. Aprašymui panaudota Geologijos instituto vyr. moksl. bendradarbio A.Linčiaus 1989-90 m medžiaga.

 

 

Kelio ženklas

 

2015 Likėnų reabilitacijos ligoninė